- kūlys
- 2 kūlỹs sm. (4) apsisukimas (ritantis ar verčiantis per galvą): Brolis, nežinodamas ką daryti iš džiaugsmo, kūlį nėręs kieme ir kepurę vis metęs ant stogo I.Simon. Kita [žuvis] pasišokėdama išvertė kūlį ore, sužvilgėdama lyg sidabras I.Simon. Veizėk, kaip aš moku [v]andinė[je] kūlį išversti Skd. Ir aš nu kalno kūlį verčiau Brs. Į grabę įsirito ir, kožną sykį kūlį perversdams, galvą ant zako padėjo prš. Kožną metą ūkininkai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją griaunant, senovėje liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti M.Valanč. Netolie – kūlį vertus, čia pat Tv. | prk.: Pėdai, kūlį vertę, lenda į [mašinos] gerklę Žem. Beveik kūliais nusivertė nuo medžio gudas V.Piet. Kad aš tau duosiu, tai tu persiversi kū̃liais! Lš. Kū̃liais peržegnotas velnias per lauką kad verčiasi, kad verčiasi! Paį. Kai duosiu, tai tuoj trim kūliais apvirsi! Ds. Ėmė bėgti ir kūliais pervirto per tvorą J.Balč. Trimis kūliaĩs nuvirto A.Baran. Ot, kad virtau, tai virtau – net dviem kūliais! Ds. Kai aš jį pastūmiau, tai jis kūliais nusirito nuo kalno Žvr. Prieš kalną gera eit, o nu kalno ir kūliais nusiriti! B. Kad aš jam duosiu, tai jis trim kūliais išbėgs! Nj. Stačiais kūliaĩs išėjo J. Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų! rš. Kūlio rieda Ds. Piemenų mada tai kū̃lio virsti Ds. Pamatęs starkų, virsk kū̃lio, tai turėsi daug pinigų (priet.) Š(Kp). Kai pirmą kartą pamatai pavasarį gandrą, reikia triskart kū̃lio virsti (priet.) MTtI65. Katytė staiga pervirto kūlio J.Bil. Griaudžia – virsk kūlio, būsi turtingas! Kp. Da in pado gali nuvirst kūlio nuo šieno Skdt. Pamatęs berną su merga į bažnyčią užrašam važiuojant, virsk kūlio, kad būtų vestuvių Kz. Mergiotės neina kūlio virstynių Ds. Kūliùs verčia vaikai ant pievos J. Kūliu verčiuosi SD123. Dviratininkas akimirksnį pasižiūrėjo į vežimą ir kūliu nuvirto į griovį I.Simon. Kūliù virstu J. Jie verčiasi kūliu, lenktynių bėgdami I.Simon. Mergikės, riskitės kūliù, kad griausmas griauja J.
◊ kūliaĩs eĩti siausti, dūkti, išdykauti: Vaikai perdien ore kūliais eina rš.kūliù įvir̃sti smarkiai įeiti: Žiūri – durys atsidarė, ir vidun įvirto kūliu jojo mylima tetulė K.Bink.kūliù (kūliaĩs) išsiver̃sti (išvir̃sti) smarkiai išeiti, išsiveržti: Išsìvertė kūliù lauk su vaikais Skr. Visi giedrią pavasario dieną sausum sausu keliu į bažnyčią kūliu išvirsta Vaižg. Deputiertai vis kūliais lyg virste išvirto … laukan Kel1863,82.širdìs apsìvertė kū̃liais apie didelį išgąstį: Apsivertė širdis keliais kūliais Prn.
Dictionary of the Lithuanian Language.